Europos užimtumo strategijos (EES) pradžia – 1997 m., kai ES valstybės narės įsipareigojo nustatyti bendrus užimtumo politikos tikslus ir uždavinius. Jos pagrindinis tikslas – sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų visoje ES.
Ji yra ekonomikos augimo strategijos „Europa 2020“ dalis, įgyvendinama per Europos semestrą – kasmetinę procedūrą, kuria skatinamas glaudus ES valstybių narių ir ES institucijų politikos koordinavimas.
Europos užimtumo strategijos įgyvendinimas, prie kurio prisideda Užimtumo komitetas, atliekamas keturiais Europos semestro etapais.
- Užimtumo gairės – tai bendri užimtumo politikos prioritetai ir tikslai, kuriuos siūlo Komisija, kuriems pritaria nacionalinės vyriausybės ir kuriuos priima ES Taryba.
- Bendra užimtumo ataskaita grindžiama: a) užimtumo padėties Europoje vertinimu, b) užimtumo gairių įgyvendinimu, c) pagrindinių užimtumo ir socialinių rodiklių suvestinės vertinimu. Ją skelbia Komisija, o priima ES Taryba.
- Nacionalines reformų programas pateikia nacionalinės vyriausybės, o Komisija analizuoja, ar jos atitinka strategiją „Europa 2020“. (Nacionalinių reformų programų iki 2011 m. duomenų bazė)
- Remdamasi nacionalinių reformų programų vertinimu Komisija skelbia šalių ataskaitas, kuriose nagrinėjama valstybių narių ekonominė politika, ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas.
