Kas jau padaryta?
- Komisija ir ES šalys sukūrė modernios skaitmeninės socialinės apsaugos koordinavimo tarpvalstybiniu mastu sistemos pagrindus. Taip valdžios institucijoms lengviau keistis informacija, o viešosios įstaigos gali veiksmingiau teikti paslaugas visuomenei.
- EESSI sistema leido patobulinti socialinės apsaugos institucijų keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą.
- Taip pat siekiama supaprastinti kitose ES šalyse dirbančių ar verslą vykdančių asmenų ir visos Europos viešųjų įstaigų sąveiką:
- pagal Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamentą iki 2023 m. gruodžio mėn. žmonės ir įmonės turėtų gauti galimybę naudotis trimis vien internetinėmis socialinės apsaugos koordinavimo procedūromis, kurių rezultatai pateikiami elektroniniu būdu;
- pradėtas ESSPASS bandomasis projektas siekiant išnagrinėti, koks galėtų būti skaitmeninis socialinės apsaugos teisių suteikimo ir tarpvalstybinio tikrinimo sprendimas.
Kodėl Komisija siūlo imtis veiksmų šioje srityje?
ES taisyklėmis jau dabar saugomos Europoje judančių piliečių socialinės apsaugos teisės ir užtikrinama, kad jie galėtų gauti tinkamas išmokas. Skaitmeninimas gali padėti veiksmingiau taikyti šias taisykles. Šia iniciatyva nustatomas pagrindas galimiems būsimiems veiksmams, kuriais, pasitelkiant skaitmeninimą, būtų dar labiau palengvintas judžių piliečių gyvenimas ir sumažinta našta įmonėms bei nacionalinėms valdžios institucijoms, sprendžiančioms tarpvalstybinės socialinės apsaugos klausimus. Tai taip pat prisidės prie Europos skaitmeninės pertvarkos.
Kaip didesnis skaitmeninimas padės koordinuoti socialinę apsaugą?
Skaitmeninimas pagerins socialinės apsaugos sistemų koordinavimą ir padės spręsti problemas, su kuriomis susiduria piliečiai, įmonės ir viešosios įstaigos; pavyzdžiui,
- žmonės, gyvenantys ar vykdantys verslą kitose ES šalyse, dažnai susiduria su sunkumais, kai bendrauja su socialinės apsaugos institucijomis ir kitomis viešosiomis įstaigomis. Socialinės apsaugos išmokų sertifikavimo ir tikrinimo procesai gali užtrukti ir dažnai juos vykdant keičiamasi fiziniais dokumentais (jie taip pat vadinami perkeliamaisiais dokumentais, tarp jų yra ir Europos sveikatos draudimo kortelė. Įmonės gali susidurti su administracinėmis išlaidomis ir kliūtimis, visų pirma tada, kai siunčia savo darbuotojus laikinai dirbti į užsienį;
- socialinės apsaugos institucijoms dažnai sunku gauti informaciją ir ja dalytis dėl nepakankamo nacionalinių sistemų sąveikumo. Taip pat patiriama išlaidų, susijusių, pavyzdžiui, su teisių į išmokas tikrinimu, dokumentų išdavimu ar pakeitimu, sukčiavimu ir klaidomis, susijusiomis su perkeliamaisiais dokumentais, arba netinkamu Europos sveikatos draudimo kortelės naudojimu.
Kokius pagrindinius veiksmus siūlo Komisija?
Komisijos planais siekiama:
- skatinti į piliečius orientuotą socialinės apsaugos koordinavimo skaitmeninimą. Tai
- sklandžios skaitmeninės patirties suteikimas žmonėms, keliaujantiems, judantiems ir dirbantiems kitose ES šalyse arba vykdantiems verslą užsienyje, kai jie palaiko ryšį su viešosiomis įstaigomis;
- veiksmingų, skaitmeninių ir sąveikių tarpvalstybinių viešųjų paslaugų, kurias lengva gauti ir jomis naudotis, teikimas;
- tobulinti institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi socialinės apsaugos informacija.
Numatomi veiksmai:
- ne vėliau kaip iki 2024 m. pabaigos baigti EESSI įgyvendinimą ir nuolat tobulinti esamą sistemą;
- ES šalys turėtų įsipareigoti tęsti ESSPASS veiklą ir, atsižvelgdama į rezultatus, Komisija turėtų pateikti vertinimą dėl galimo plataus masto jo diegimo;
- iki 2025 m. skaitmeninti kitas procedūras, neskaitant tų, kurios turi būti suskaitmenintos pagal Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamentą, pavyzdžiui, tokiose srityse kaip bedarbio pašalpos, nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos bei sveikatos priežiūra;
- tobulinti keitimąsi duomenimis ir sąveikumą tarpvalstybiniu mastu;
- užtikrinti tvarias investicijas į socialinės apsaugos koordinavimo bylų tvarkymo automatizavimą;
- atlikti analizę dėl to, kaip užtikrinti ES gyvenantiems ir dirbantiems žmonėms paprastesnes sklandžios skaitmeninės patirties galimybes;
- rengti metinius aukšto lygio susitikimus su valstybėmis narėmis, kad būtų stebima ir remiama pažanga.
Kaip platesnio masto skaitmeninimas šioje srityje pasitarnaus žmonėms, įmonėms ir viešosioms įstaigoms?
Europoje judantiems piliečiams:
- jis užtikrins paprastesnę ir sklandesnę prieigą prie viešųjų paslaugų, įskaitant galimybę greičiau susipažinti su dokumentais, įrodančiais piliečių socialinės apsaugos teises užsienyje;
- tai reikš ir skaitmeninius dokumentus elektroninėse dėklėse, kad būtų lengviau pripažinti atitinkamam asmeniui priklausančias teises, visapusiškai kontroliuoti savo asmens duomenis bei jų priklausymą;
- jis sudarys sąlygas lengviau naudotis socialinės apsaugos teisėmis kitose šalyse, pavyzdžiui, prireikus neplanuotos sveikatos priežiūros užsienyje;
- užtikrins greitesnį ir saugesnį socialinės apsaugos išmokų prašymų tvarkymą.
Socialinės apsaugos institucijoms ir kitoms viešosioms įstaigoms jis reikš:
- didesnį socialinės apsaugos paslaugų, įskaitant tarpvalstybines paslaugas, veiksmingumą ir kokybę;
- patikimą skaitmeninį teisių į socialinę apsaugą tikrinimą, mažesnes išlaidas ir mažiau klaidų bei geresnę apsaugą nuo sukčiavimo rizikos;
- geresnį bendradarbiavimą ir prieigą prie socialinės apsaugos duomenų bei dalijimosi jais, be kita ko, tarpvalstybiniu mastu, laikantis griežtų duomenų apsaugos ir saugumo taisyklių.
Įmonėms, teikiančioms paslaugas užsienyje jis reikš:
- paprastesnes administracines procedūras ir ryšius su socialinės apsaugos institucijomis, be kita ko, prašymų pateikimą ir dokumentų išdavimą internetu, pavyzdžiui, siunčiant savo darbuotojus dirbti į kitą ES šalį.
Kokias teises šiuo metu turite su Europos sveikatos draudimo kortele? Ar galima tikėtis kokių nors pokyčių pagal naująją iniciatyvą?
Komunikate siūlomos priemonės nepakeis ES socialinės apsaugos koordinavimo taisyklių. Su Europos sveikatos draudimo kortele jūs ir toliau turėsite galimybę naudotis medicininiu požiūriu būtinomis valstybės teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis bet kurioje iš 27 ES šalių, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje arba Jungtinėje Karalystėje tokiomis pačiomis sąlygomis ir tokiomis pačiomis kainomis kaip ir toje šalyje apdrausti asmenys.
Kokie yra tolesni veiksmai dėl ESSPASS? Ar jie taps privalomi valstybėms narėms?
Du ES šalių institucijų konsorciumai, gavę Komisijos finansinę paramą, šiuo metu išbando A1 pažymėjimo ir Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo ir tikrinimo procedūras. Remdamasi bandomosios veiklos, kuri turėtų būti užbaigta 2025 m., rezultatais, Komisija nuspręs dėl tolesnių veiksmų, be kita ko, dėl galimybės įdiegti ESSPASS visose ES šalyse ir dėl to, ar bus reikalinga nauja teisės aktų sistema.
Daugiau informacijos apie Europos socialinės apsaugos pasą.
Kokia yra padėtis dėl elektroninių socialinės apsaugos informacijos mainų (EESSI) sistemos? Kiek valstybių narių prisijungė? Kurios valstybės narės?
Praėjus keleriems įgyvendinimo metams, EESSI veikia visose 32 dalyvaujančiose šalyse (ES 27, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje), o 13 iš jų (BG, DK, EE, FR, CY, LV, HU, MT, PT, SE ir IS, NO ir UK) gali keistis informacija visose socialinės apsaugos srityse ir srityse. 18 šalių įgyvendinimas pasiekė daugiau kaip 90 proc. Dėl EESSI socialinės apsaugos institucijos nuo 2019 m. greičiau ir saugiau išnagrinėjo daugiau kaip 16 mln. socialinės apsaugos bylų, susijusių su kitoje šalyje keliaujančiais, gyvenančiais, studijuojančiais, išėjusiais į pensiją ir (arba) dirbančiais asmenimis.
Komisija toliau padės valstybėms narėms įgyvendinti priemones, o Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato svetainėje „Europa“ kas ketvirtį teiks nacionalinių pastangų stebėseną ir ataskaitas.
Kokių kitų skaitmeninių iniciatyvų esama, siekiant remti laisvą judėjimą ir sąžiningą darbo jėgos judumą?
Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamentas
Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamente ES šalių prašoma iki 2023 m. gruodžio 12 d. suteikti piliečiams ir įmonėms galimybę interneto svetainėje „Your Europe“ vien internetu prisijungti prie 21 administracinės procedūros ir ją užbaigti, o rezultatus gauti elektroniniu būdu.
Su socialinės apsaugos koordinavimu susijusios procedūros:
- prašymas nustatyti taikytinus socialinės apsaugos teisės aktus;
- prašymas išduoti Europos sveikatos draudimo kortelę;
- prašymas mokėti pensiją.
Kuriama vienkartinio duomenų pateikimo principu grindžiama techninė sistema, skirta tarpvalstybiniam keitimuisi dokumentais ir informacija, kurios reikia 21 procedūrai atlikti. Jos tikslas – pakartotinai panaudoti informaciją, kurią elektronine forma jau saugo kitos Europos administracijos įstaigos.
Europos skaitmeninės tapatybės sistema
Europos skaitmeninės tapatybės sistema padės ES piliečiams ir įmonėms paprasčiau naudotis viešosiomis ir privačiomis paslaugomis tarpvalstybiniu mastu. ES šalys išduos suderintas ES skaitmeninės tapatybės dėkles, kad asmenys ir įmonės galėtų savanoriškai saugoti savo duomenis bei skaitmeninius dokumentus ir jais dalytis. Ši sistema taip pat galėtų būti taikoma socialinės apsaugos koordinavimui.
Siekiant išbandyti skaitmeninės tapatybės dėkles, vykdomi didelio masto bandomieji projektai. Jie remiami Skaitmeninės Europos programos lėšomis. Šiuo metu įvairių šalių įstaigų grupė išbando, be kita ko, A1 pažymėjimo ir Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo ir tikrinimo procedūras.
Daugiau informacijos apie tai, kaip planuojama kurti ESSPASS, remiantis Europos skaitmeninės tapatybės sistema.
Pasiūlymas dėl Europos sąveikumo akto
Siūlomu Europos sąveikumo aktu siekiama sukurti bendradarbiavimo sistemą, pagal kurią viešojo administravimo institucijos visoje ES susitartų dėl bendrų ir sąveikių sprendimų. Veiksmingesnės viešosios paslaugos bus naudingos tiek žmonėms, tiek įmonėms, nes bus geriau susietos skaitmeninės viešojo administravimo institucijos ir užtikrintas geresnis dalijimasis duomenimis visuose sektoriuose ir visose ES šalyse.
Europos duomenų strategija
2020 m. pradėta taikyti Europos duomenų strategija siekiama, be kita ko, palengvinti valdžios institucijų keitimąsi duomenimis. Tai padeda gerinti viešąsias paslaugas, taip pat mažinti administracinę naštą judiems piliečiams ir bendrojoje rinkoje veikiančioms įmonėms.
Atitinkamais veiksmais daugiausia dėmesio skiriama:
- tarpsektorinei prieigos prie duomenų ir jų naudojimo valdymo sistemos;
- technologinėms sistemoms ir infrastruktūrai;
- skaitmeninių įgūdžių gerinimui;
- Europos duomenų erdvių strateginiuose sektoriuose skatinimui.
Europos pensijų sekimo sistema
Padedant Komisijai, kuriama Europos sekimo paslauga, kad žmonėms bet kuriuo jų karjeros etapu būtų teikiama informacija apie jų teises į pensiją valstybėse narėse, kuriose jie dirbo.
Europos sekimo sistema nepašalina būtinybės asmenims, kurie dirbo keliose šalyse, pasibaigus jų karjerai pateikti prašymus dėl pensijos, kaip nustatyta pagal ES socialinės apsaugos koordinavimo taisykles. Socialinės apsaugos institucijos naudojasi EESSI sistema, kad keistųsi informacija pensijoms apskaičiuoti. Piliečiai gauna P1 formą, kuri yra oficiali jų teisių į pensiją santrauka; joje nurodyta apskaičiuota pensijos suma.
Projektas dėl darbo ir socialinės tapatybės kortelių
Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi darbo teisės reikalavimų dėl darbuotojų, įskaitant skirtingose šalyse dirbančius darbuotojus, įvairiose šalyse pradėtos išduoti darbo arba socialinės tapatybės kortelės. ES socialiniai partneriai statybų sektoriuje, naudodamiesi Komisijos finansine parama, nagrinėja šių kortelių sąveikumo galimybes.
Europos darbo institucijos Europos platforma, skirta bendradarbiavimui sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą gerinti, taip pat atlieka socialinės tapatybės kortelių kaip kovos su nedeklaruojamu darbu priemonės veiksmingumo vertinimą.
Vidaus rinkos informacinė sistema ir darbuotojų komandiravimo į užsienį e. deklaracija
Vidaus rinkos informacinė sistema (IMI) padeda valdžios institucijoms bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu ir vykdyti savo įsipareigojimus įvairiose srityse, be kita ko, pagal ES teisės aktus dėl darbuotojų komandiravimo į užsienį.
Kas yra darbuotojų komandiravimo e. deklaracija?
Komisija ir valstybės narės rengia bendrą elektroninę formą (e. deklaraciją), kurią šalys gali savanoriškai naudoti komandiruojant darbuotojus į užsienį. Taip siekiama sumažinti paslaugų teikėjams tenkančią administracinę naštą ir sudaryti palankesnes sąlygas atitinkamoms institucijoms keistis informacija. Tai taip pat galėtų padėti kovoti su sukčiavimu ir piktnaudžiavimu sistema.
Darbuotojų komandiravimas kelių transporto sektoriuje
Pagal Direktyvą (ES) 2020/1057 nustatyti konkretūs kelių transporto vairuotojų komandiravimo administraciniai ir kontrolės reikalavimai. Vežėjai kelių transportu komandiravimo deklaraciją privalo pateikti daugiakalbėje interneto svetainėje „Kelių transportas. Komandiravimo deklaracija“, kuri yra susieta su IMI sistema.
E. sveikatos iniciatyvos
Komisija ir valstybės narės būsimoje Europos sveikatos duomenų erdvėje siekia sudaryti sąlygas, kad visoje Europoje visapusiškai būtų galima naudotis skaitmenine infrastruktūra „MyHealth@EU“ ir per ją būtų galima keistis e. receptais, pacientų informacijos santraukomis, laboratorinių tyrimų rezultatais, epikrizėmis ir medicininiais vaizdais.
Tai galėtų padėti supaprastinti administracines procedūras, susijusias su tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimu pagal Direktyvą dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo.
2023 m. „MyHealth@EU“ jau veikia vienuolikoje valstybių narių, kuriose teikiamos e. recepto ir paciento duomenų santraukos paslaugos.
Europos blokų grandinės paslaugų infrastruktūra
Europos blokų grandinės paslaugų infrastruktūra yra Europos Komisijos ir Europos blokų grandinės partnerystės iniciatyva. Jos tikslas – remti tarpvalstybinių viešųjų paslaugų teikimą naudojant blokų grandinės technologijas.
Europos blokų grandinės paslaugų infrastruktūra gali būti naudojama informacijai saugoti patikimai ir decentralizuotai. Ji suteikia galimybę asmenims, bendraujantiems su ES viešosiomis tarnybomis, taikyti naujas tikrinimo, atsekamumo ir skaidrumo formas. ESSPASS buvo pasirinktas kaip vienas iš naudojimo atvejų, kuris bus išbandomas naudojantis Europos blokų grandinės paslaugų infrastruktūra.